- Turime sandėlyje
/images/books/14587927/1709716732_1498.jpg)
- Autorius: Ramutė Rimantienė
- Leidėjas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
- Metai: 2024
- Puslapiai: 150
- ISBN: 9786094253799
- Formatas: 13,2 x 21 x 0,9 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
- Extra -10 % nuolaida šiai knygai su kodu IMU10
Atsiliepimai
Aprašymas
1939 m. pradėta, pavadinimu „Lietuvių sutartinių priegiesmiai: jų prasmės klausimu“ čia skelbiama Rimutės Rimantienės studija – vienas pirmųjų sutartinių tyrimų. Jos autorė nemanė, kad sutartinių tekstai tokie senoviški, o pasikartojantys priegiesmiai tokie paslaptingi, kad nebeįmanoma jų paaiškinti. Ji jautėsi dar nenutolusi nuo žemę dirbusių mūsų protėvių, tad galinti pabandyti suprasti jų mąstyseną.
Reikėtų tik atidžiau patyrinėti pačias seniausias (pvz., laukų lankymo) sutartines, kurių giedojimo tikslas – skatinti derlingumą, ir „beprasmiai garsažodžiai“ įgautų gana nuspėjamą prasmę. 1958 m., kai autorė ketino paskelbti savo studiją, sutartinės buvo beveik išnykusios, bet po dešimtmečio jų giedojimo tradiciją imta gaivinti. 2010 m. lapkričio 16 d. lietuvių polifoninės sutartinės įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
EXTRA 10 % nuolaida su kodu: IMU10
Akcija baigiasi už 6d.19:23:20
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
- Autorius: Ramutė Rimantienė
- Leidėjas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
- Metai: 2024
- Puslapiai: 150
- ISBN: 9786094253799
- Formatas: 13,2 x 21 x 0,9 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
1939 m. pradėta, pavadinimu „Lietuvių sutartinių priegiesmiai: jų prasmės klausimu“ čia skelbiama Rimutės Rimantienės studija – vienas pirmųjų sutartinių tyrimų. Jos autorė nemanė, kad sutartinių tekstai tokie senoviški, o pasikartojantys priegiesmiai tokie paslaptingi, kad nebeįmanoma jų paaiškinti. Ji jautėsi dar nenutolusi nuo žemę dirbusių mūsų protėvių, tad galinti pabandyti suprasti jų mąstyseną.
Reikėtų tik atidžiau patyrinėti pačias seniausias (pvz., laukų lankymo) sutartines, kurių giedojimo tikslas – skatinti derlingumą, ir „beprasmiai garsažodžiai“ įgautų gana nuspėjamą prasmę. 1958 m., kai autorė ketino paskelbti savo studiją, sutartinės buvo beveik išnykusios, bet po dešimtmečio jų giedojimo tradiciją imta gaivinti. 2010 m. lapkričio 16 d. lietuvių polifoninės sutartinės įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Atsiliepimai